Kviečių vidutinė supirkimo kaina gegužės pradžioje, palyginti su balandžio pradžia, sumažėjo 2,2 proc. iki 697 litų už toną, rašo žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro leidinys „Agrorinka“.

Pašarinių miežių kaina smuko 4,2 proc. iki 581,3 lito už toną.

Tuo tarpu avižų vidutinė kaina išaugo 13,3 proc. iki 477,7 lito už toną, kvietrugių - 2,7 proc. iki 594,6 lito, o rapsų - 0,4 proc. iki 1346,3 lito už toną.
Šaltinis: BNS

Londonas. Tarptautinė grūdų taryba (IGC) prognozuoja, kad pasaulio kviečių derlius 2014-2015 sudarys 696,3 mln. tonų, arba beveik  2 proc. mažiau nei prieš metus. Šiaurės pusrutulyje oro sąlygos žieminiams kviečiams augti buvo geros.

Manoma, kad kviečių derlius Europos Sąjungoje, palyginti su praėjusiais metais, bus apie 1 proc. didesnis ir sudarys 143 mln. tonų (įskaitant kietuosius kviečius). Jungtinėse Valstijose kviečių derlius sieks 60 mln. tonų (4 proc. daugiau negu pernai), Kazachstane - 15 mln. tonų (8 proc. daugiau), Argentinoje - 11,9 mln. tonų (19 proc. daugiau), Indijoje - 96 mln. tonų (4 proc. daugiau).

Kviečių derlius Rusijoje 2014-2015 m. sumažės iki 51 mln. tonų (2 proc. mažiau negu pernai), Kanadoje - iki 29 mln. tonų (23 proc. mažiau, palyginti su rekordiniu praėjusių metu derliumi, kuris buvo šoktelėjęs net 38 proc.), Australijoje  -  iki 25,5 mln. tonų (5 proc. mažiau), Ukrainoje - 20 mln. tonų (10 proc. mažiau ), Kinijoje - 119 mln. tonų (2 proc. mažiau).

Kviečių pasėlių plotai, palyginti su praėjusiais metais, išaugs 2,3 proc. ir užims maždaug 223,7 mln. ha. Pasėlių plotai augs Europos Sąjungoje, Kazachstane, Rusijoje, JAV, Kinijoje, Pietų Amerikoje, Indijoje ir Australijoje, mažės - Ukrainoje, Kanadoje ir Turkijoje.

Europos Sąjungos kviečių pasėlių plotų augimą nulems patrauklios supirkimo kainos. Pasėlių plotai bendrijoje sudarys  26,1 mln. ha (1,8 proc. daugiau negu pernai). <šaltinis:www.manoukis.lt >

Babtai (Kauno r.). Vakar Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) nariai aktyviai diskutavo ne tik apie tiesioginių išmokų voko skirstymą 2014-2020 m. laikotarpiu, išmokų už pirmuosius hektarus perskirstymą, kraštovaizdžio elementų įtraukimą į žalinimo priemones, bet ir išsirinko delegatus į artėjantį Žemės ūkio rūmų suvažiavimą. Grūdų augintojų interesams suvažiavime atstovaus  LGAA pirmininkas Romas Majauskas ir ūkininkas Aušrys Macijaukas - pastarajam LGAA nariai pasiūlė kandidatuoti ir į ŽŪR pirmininko postą.

„Pagal naująjį ŽŪR statutą, nuo kiekvieno Rūmų nario gali būti pasiūlyta kandidatūra į Rūmų pirmininkus, taigi ir mums reikia pasinaudoti šia teise", - ragino kolegas R. Majauskas. Pasak jo, ŽŪR veikla jau kuris laikas kelia abejonių ir netenkina nei Lietuvos ūkininkų sąjungos, nei Lietuvos grūdų augintojų asociacijos. „Rūmuose tvyro destruktyvi įtampa ir norėtųsi tai pakeisti. Nerimą kelia tai, kad nebranginami geri specialistai", - atvirai kalbėjo R. Majauskas.  

Grūdų augintojai piktinosi, kad jų sektorius yra nepelnytai stumtelėtas į šalį ir jau keleri metai gožiamas gyvulininkystės prioritetų. Jų manymu, grūdų augintojų asociacijos, kaip vieno svarbiausių šalies žemė ūkio sektoriaus, atstovas privalėtų dalyvauti ŽŪR valdyme kaip vicepirmininkas. Siūloma grįžti prie senos tvarkos, kai vicepirmininkais galėdavo būti tik pačių didžiausių, pagrindinių šakinių organizacijų atstovai arba pirmininkai. Taip būtų išspręsta proporcingo atstovavimo problema ir eliminuoti nežinia kam atstovaujantys žmonės - kaip vieną tokių grūdų augintojai paminėjo ŽŪR vicepirmininką Sigitą Dimaitį.

„Jokio noro eiti į ŽŪR pirmininkus šiandien neturiu, nes labai gerai jaučiuosi ten, kur esu šiandien. Veiklos man tikrai pakanka. Realiai šiandien nematau savo galimybių laimėti ŽŪR pirmininko rinkimus. Be to, kažin ar sugebėčiau skirti tiek laiko, kiek reikėtų skirti šiam darbui. Tokioms pareigoms reikia atsiduoti visa širdimi ir visu protu, tiesiog pasiaukoti visai kadencijai", - konstatavo Aušrys Macijauskas. Kartu jis patikino, kad suvažiavimo metu yra pasirengęs ginti grūdų augintojų interesus ir padėkojo kolegoms už parodytą pasitikėjimą.

LGAA susirinkime dalyvavęs ŽŪR pirmininkas Andriejus Stančikas sakė labiausiai pasigendąs žemdirbių vienybės. „Tikriausiai jaučiate, kaip visi mus skaldo. Anksčiau buvo akcentuojama ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių priešprieša, dabar jau priešinami stambieji ir smulkieji ūkininkai, augalininkai ir gyvulininkai. Jaučiamas nuolatinis noras padaryti taip, kad mes būtume vieni kitiems priešai. Rūmai ir yra tas placdarmas, kur mes turime susivienyti irsuformuoti bendrą agrarinę politiką", - kalbėjo A. Stančikas pripažindamas, kad tai padaryti nėra taip paprasta, nes reikia suderinti daugybės organizacijų norus ir interesus.

Pasak A. Stančiko, neseniai patobulintas Rūmų statutas yra pagrindinis dokumentas, pagal kurį vykdoma visa veikla. „Mano vizija - kad ŽŪR būtų nepriklausomi ir turėtų savo finansavimą. Rūmai teikia paslaugą ir už tai turi būti atlyginta. Dabar reikalavimai ateina iš ūkininkų, o finansavimas yra iš visai kitos pusės, todėl labai sunku tai suderinti", - vieną esminių Rūmų veiklos problemų įvardijo A. Stančikas.

Dvyliktasis Žemės ūkio rūmų suvažiavimas įvyks vasario 28 dieną. Suvažiavimo metu bus renkamas ŽŪR pirmininkas ir vicepirmininkai, tarybos nariai, etikos ir procedūrų komisijos bei Revizijos komisijos nariai.

Derliaus sumažėjimą lėmė 8 procentais sumažėjęs derlingumas, nors nuimtas plotas padidėjo 4 procentais.

Žieminių javų derlius sumažėjo 7 procentais. Tai lėmė 14 procentų sumažėjęs derlingumas, nors nuimtas plotas padidėjo 8 procentais. Vasarinių javų derlius sumažėjo 1 procentu dėl 2 procentais sumažėjusio derlingumo, nors nuimtas plotas padidėjo 1 procentu.

Ankštinių augalų derlius padidėjo 14 procentų – tam įtakos turėjo 7 procentais padidėjęs derlingumas ir 6 procentais – nuimtas plotas.

Ūkininkų ir šeimos ūkiuose išauginti grūdai 2013 m. sudarė 79 procentus viso grūdų derliaus (2012 m. – 78 proc.).

Didžiausias grūdinių augalų derlingumas buvo Marijampolės, Šiaulių ir Kauno apskrityse, atitinkamai 4,7, 4,3 ir 4,2 tonos iš hektaro.

Briuselis. Europos Sąjungoje iš visų grūdinių augalų rūšių  per ateinantį dešimtmetį labiausiai didės kviečių ir kukurūzų gamyba. Šį augimą nulems biokuro paklausa ir geros eksporto perspektyvos. Kitų grūdų dalis ES rinkoje mažės, teigiama Europos Komisijos prognozėse 2013-2023 metams.

Europos Komisija prognozuoja palankias perspektyvas kviečių augintojams, kurie jau dabar yra vieni iš ES eksporto lyderių.

Kukurūzų naudojimas bioetanolio gamybai padidės nuo maždaug 5 iki 14 proc. (2023 m.), atitinkamai mažės kukurūzų auginimas maistui - nuo 78 iki 67 proc. Tiesa, kukurūzų auginimas maisto tikslams ūgtels 2016 metais nustojus galioti baltojo cukraus ir pridėtinės izogliukozės gamybos kvotoms.

Prognozuodama kukurūzų gamybos augimą kitų grūdinių augalų atžvilgiu, Europos Komisija pabrėžia, kad bendras išauginamų kukurūzų produkcijos kiekis vis tik netenkins paklausos, todėl ES liks kukurūzų importuotoja.

Šiuo metu, anot EK, Europos Sąjungos grūdų rinką atsigauna po sunkaus 2012-2013 m. sezono. Apie tai byloja padidėjusi 2013 m. gamyba, tačiau grūdų atsargų ir paklausos santykis ES rinkoje išlieka žemesnis už pastarųjų 10 metų vidurkį.

Šaltinis: manoukis.lt

Gerbiamieji, kolegos, kooperatininkai,
Sveikiname visus su Sv. Kaledomis ir Naujaisiais Metais, lai jie būna verslūs, sėkmingi, pelningi ir turtingi !!!